šilynas

šilýnas sm. (1) Š, DŽ, NdŽ, (3) Rdn, Užv; L 1. Rtr, Š, KŽ spygliuočių miškas, pušynas: Par šilyną jojau, šile šėką pjoviau, šilo vidurėly šienelį padžioviau LTR(Skm). Kad važiavom šilýnais, šiais žaliaisiais biržtvynais JDI503. Kad aš jojau per šilynus, šileliai dulkėjo KlvD112. Gaspadoriai ..., kurie daug šilynų tur, tur iš pardavimo ir gerą pelną Kel1882,8. 2. N, [K], Lnk, Tl, Klp, Rmč, Ktč, Pgg vieta, kur daug šilų (viržių), viržynas: Kur vieni šilai auga, vadinas šilýnas J. Ten šilynaĩ, vieni šilai DūnŽ. Koki manta iš tų ganyklų? Šilynai vienys! Skd. Kad šilai pradeda žydėti, savo aulius į šilynus nugabinkiat S.Dauk. Tikras Lietuvos ganyklų tipas: šilynaĩ, kadagynai, akmenys didi ir maži Š. Pilkosios ganyklos ir juodieji šilynai pamažu jau pradeda žaliuoti I.Simon.